Aprašymas

Dievai, gyvuliai, medžiai, velniai, žmonės

Eglė Radavičiūtė (sopranas)

Vincenzo De Martino (fortepijonas)

Penkių dainų ciklas „Deità silvane“ | "Miško dievai" (1917) Antonio Rubino žodžiais - tai nuostabus Ottorino Respighi modernumo paieškų rezultatas. Atgaivinęs užmirštus panteistinius archetipus, kompozitorius sukūrė ryškų savo laikmečio vokalinės kūrybos portretą, siejamą su 20 a. pradžioje suklestėjusiu Art Nouveau meno stiliumi. 

"Archetipų apraiškos kuria žmogaus jauseną ir elgseną, o patsai archetipo suvokimas – tai lyg biologinio instinkto paralelė. Archetipai, kaip instinktų vaizdiniai, užkoduoti mituose, tuose seniausiuose žmonijos kūrybos šaltiniuose. Mituose slypi didžiosios, tikrosios tiesos, galingai mus ir šiandien tebeveikiančios..."

Felikso Bajoro „Sakmių siuita“ (1968) štai jau antrą pusšimtį metų skaičiuoja, o vis dar iškyla naujų šio kūrinio atsiradimo aplinkybių. "Daug kartų mėginau paaiškinti patirtą jausmą, pirmąsyk „Siuitos“ tekstus skaitant, nė muzikos dar neišgirdus. Sakmių veikėjai – paukščiai, gyvuliai, medžiai, velniai ir žmonės – kalbėjo, elgėsi ir jautė tarsi mano pačios dalis, o situacijos dingojosi realiai patirtos ir išgyventos. Protas sakė, kad tai netiesa, tačiau jausmai tvirtino priešingai. Toji priešprieša traukė lyg burtai, racionalią mintį gesindama, viliodama pasiduoti kito pasaulio tiesai, neva ji už tikrovę realesnė." – iš Giedrės Kaukaitės prisiminimų knygos "Mano Eldoradas" (2022)

Sopranas Eglė Radavičiūtė derina klasikinį dainavimą ir performatyvųjį šiuolaikinį meną. Baigusi dainavimo studijas VDU ir LMTA stažavo Florencijos L.Cherubini konservatorijoje, kur toliau gilino Bel Canto žinias ir įgūdžius pas prof. A. Di Gennaro. Solistė sukūrė vaidmenų „Užupio Dramos teatre“, dainuoja „Vilnius City Opera“ ir „Vokalinio meno tinklo“ ansambliuose, priklauso daugiataučiam menininkų sambūriui „Well Paid Artist“. Kartu su įvairių sričių menininkėmis kūrė tarpdisciplininį meno performansą „bu(i)tis“; su vokaliniu ansambliu „B2” ruošė žymaus italų kompozitoriaus C. Ambrosini vokalinį kūrinį performansą „Soliloquy“ pagal S. Plath poemą, soprano partiją G. Sodeikos, R. Mažulio, V. Bartulio kūriniuose ansambliui a capella ir juos atliko šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalyje „Muzikos ruduo’21“. 2022 m. kartu su pianiste R. Daugėlaite Eglė Radavičiūtė įrašė Merės ariją „Poilsio diena“ iš Ramintos Šerkšnytės operos vaikams „Penki Merės stebuklai“. Įrašas įtrauktas į edukacinę lietuvių kompozitorių rinktinę „Kodėl?“. 

Pianistas Vincenzo De Martino gimė 1992 m. Kaljaryje (Italija). Nuo šešerių metų pradėjo mokytis skambinti fortepijonu pas Elisabettą Steri. Nuo 2011 m. studijavo Kaljario „G. B. da Palestrinos“ valstybinėje konservatorijoje, Maria Lucia Costa fortepijono klasėje, ir 2015 m. įgijo bakalaurą su aukščiausio laipsnio pagyrimu. Nuo 2015 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Jurgio Karnavičiaus fortepijono klasėje, 2017 m. įgijo magistro laipsnį. 2021 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantūrą. Buvo aktyvus G.Aleknos, P.Devoyono, G.Januševičiaus, K.Kennerio, F.Libetta’os, J.-M. Luisada’os, O.Maione’s, C.Martinez-Mehnerio, P.Nemirovskio, F.Pavri, M.Rubackytės, I.Veneziano, A.Žlabio vestų meistriškumo kursų dalyvis. Jis taip pat yra įvairių tarptautinių pianistų konkursų finalininkas ir nugalėtojas, tarp jų – tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų konkurso 2018 m. Pianistas aktyviai koncertuoja Italijoje ir Baltijos šalyse kaip solistas, koncertmeisteris bei kamerinių ansamblių narys.

 Programa

Ottorino Respighi (1879-1936)

Eilės Antonio Rubino (1880-1964)

"Deità Silvane" / "Miško dievai" (1917) dainų ciklas balsui ir fortepijonui 

Faunai | Sodo muzika | Eglė | Vanduo | Prieblanda

Feliksas Bajoras (*1934)

"Sakmių siuita" balsui ir fortepijonui (1968)

1. Gyvuliai ir žmonės: Kurmis | Vėžys | Vieversys ir kregždė 

2. Medžiai ir žmonės: Kodėl medžiai nebešneka | Uosis neregys | Vai ąžuole

3. Velniai ir žmonės: Velnio pokštai | Šiaučius bebaimis | Velniams reikia mergų

Lietuvių liaudies sakmės iš tautosakos rinkinių

 

Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.

Nuotraukos ir vaizdo medžiaga

Bendrinti