Pasak paties F. Šopeno ir jo šeimos, jis gimė 1810 m. kovo 1 d. Tačiau krikšto liudijime gimimo data nurodyta vasario 22 d. Jaunojo Frederiko muzikinį talentą galima lyginti su Mocarto vaikystės genijumi. Būdamas septynerių metų, jis jau buvo dviejų polonezų (g-moll ir B-dur) autorius. Apie jį rašė Varšuvos laikraščiai, o "mažasis Šopenas" tapo sostinės aristokratų salonuose rengiamų priėmimų atrakcija.

XIX a. Europoje polonezas buvo populiarus buitinis šokis, tačiau Šopenas jį naudojo kaip savo individualaus stiliaus išraišką, pakylėdamas iki herojinio ir žėrinčio - briliant įvaizdžio. Vienos, Paryžiaus ir Berlyno salonuose Šopeno polonezai, dar vadinami "alla polacca", veikė kaip lenkiškoji "minkštoji galia". 1830 m., būdamas Vienoje jis užbaigė Grande polonaise brillante - didingo stiliaus kūrinį, par excellence virtuozišką. Jame susipina pakilus skrydis, dvasia ir veržlumas, bravūra ir elegancija - visi bruožai, būdingi brillant stiliaus šokiui. Kaip ir dera šio stiliaus kompozicijai, kūrinį užbaigia akinanti koda. "Nėra kompozicijos, paženklintos didesne elegancija, laisve ir gaivumu" - rašė lenkų pianistas ir kompozitorius Janas Kleczyńskis.

Polonezo formą Šopenas panaudojo ir ankstesniame savo kūrinyje "Introdukcija ir Polonaise brillante C-dur", op. 3, violončelei ir fortepijonui. Jį sukūrė 1829 m. spalį, viešėdamas iš Vilniaus kilusio lenkų didiko, kompozitoriaus ir menų mecenato Antano Henriko Radvilos (Antoni Henryk Radziwiłł (1775-1833)) dvare Antonino sodyboje prie Wrozlavo.

1831 m. Šopenas, būdamas dvidešimtmetis, išvyko iš Lenkijos į Vieną, o paskui apsigyveno Paryžiuje, kur praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Tačiau visą gyvenimą jis mylėjo savo tėvynę ir kūrė polonezus.