Atėjus šaltajam sezonui, daugelis mūsų susiduria su viena itin nemalonia problema – radiatoriai veikia, tačiau kambariuose vis tiek tvyro vėsa. Jei pastebėjote, kad šildymo prietaisas šyla tik iš dalies, skleidžia keistus garsus, pavyzdžiui, burbuliavimą ar klaksėjimą, greičiausiai jūsų sistemoje susikaupė oro. Tai yra dažna, tačiau labai lengvai išsprendžiama bėda, kurią dažnas gyventojas gali pašalinti pats, neturėdamas specialių inžinerinių žinių. Oro kamščiai blokuoja karšto vandens cirkuliaciją, todėl radiatorius negali efektyviai atiduoti šilumos į aplinką, o tai reiškia ne tik diskomfortą, bet ir nepagrįstai didesnes sąskaitas už šildymą.
Kodėl radiatoriuose atsiranda oro?
Prieš pradedant darbus, svarbu suprasti, kodėl oras apskritai patenka į šildymo sistemą. Daugeliu atvejų tai yra natūralus procesas, ypač jei šildymo sezonas ką tik prasidėjo. Kai vanduo vėl pradedamas pumpuoti per vamzdynus, jame esantys ištirpę dujų burbuliukai išsiskiria ir kyla į aukščiausius sistemos taškus – dažniausiai į radiatorius. Taip pat oras gali patekti atliekant remonto darbus, kai sistema yra ištuštinama ir vėl pripildoma vandens, arba jei sistemoje yra nesandarumų, per kuriuos įsiurbiamas oras.
Svarbu pabrėžti, kad nešildantis radiatorius ne visada reiškia gedimą. Dažniausiai tai tik signalas, kad sistemai reikia paprastos priežiūros. Jei radiatorius apačioje šiltas, o viršuje šaltas – oro kamštis yra akivaizdus kaltininkas. Jei radiatorius šaltas visas, problema gali būti gilesnė, pavyzdžiui, užstrigęs termostatinis ventilis arba užsikimšusi cirkuliacija, tačiau oro nuorinimas visada turėtų būti pirmasis žingsnis sprendžiant šią problemą.
Ko reikės radiatoriams nuorinti?
Norint sėkmingai atlikti šią procedūrą, nereikia kviesti brangiai kainuojančių meistrų. Viską, ko reikia, greičiausiai rasite savo namuose arba galėsite įsigyti artimiausioje statybinių prekių parduotuvėje už simbolinę kainą:
- Radiatoriaus nuorinimo raktas arba plokščias atsuktuvas. Dauguma šiuolaikinių radiatorių turi specialų vožtuvą, kurį galima atsukti kvadratiniu raktu. Kai kurie senesni ar specifiniai modeliai atsidaro paprastu atsuktuvu.
- Plovimo skuduras arba šluostė. Nuorinimo metu pro vožtuvą gali išsiveržti ne tik oras, bet ir šiek tiek nešvaraus vandens, todėl svarbu turėti kuo apsaugoti sienas bei grindis.
- Indas vandeniui surinkti. Geriausia naudoti nedidelį indelį ar stiklinę, kurią galėsite priglausti tiesiai po vožtuvu, kad išvengtumėte lašėjimo ant kilimo ar parketo.
- Pirštinės. Jei sistema labai karšta, pirštinės apsaugos nuo nusiplikymo pavojaus.
Žingsnis po žingsnio: kaip teisingai nuorinti radiatorius
Laikykitės šios nuoseklios instrukcijos, kad procesas vyktų sklandžiai ir saugiai. Svarbiausia taisyklė – niekur neskubėti ir viską atlikti kruopščiai.
- Išjunkite šildymo sistemą. Tai yra pats svarbiausias žingsnis. Jei cirkuliacinis siurblys veiks, oras sistemoje judės ir jūs jo niekaip nepagausite. Išjunkite katilą arba termostatą ir palaukite apie 30–60 minučių, kol vanduo radiatoriuose atvės ir nusistovės, o oro burbuliukai susikaups aukščiausiuose taškuose.
- Raskite nuorinimo vožtuvą. Jis paprastai yra įtaisytas viršutiniame radiatoriaus šone, priešingoje pusėje nuo termostato galvutės. Vožtuvas atrodo kaip mažas metalinis diskas su nedidele kvadratine iškyša centre arba grioveliu atsuktuvui.
- Pasiruoškite. Po vožtuvu pastatykite indą vandeniui ir laikykite šluostę rankoje. Būkite pasiruošę, nes vanduo gali išsiveržti netikėtai.
- Atsukite vožtuvą. Atsargiai ir lėtai sukite raktą ar atsuktuvą prieš laikrodžio rodyklę. Pakaks pasukti vos ketvirtį ar pusę apsisukimo. Išgirsite šnypštimą – tai iš sistemos išeina oras. Jokiu būdu neatsukite vožtuvo visiškai, nes jį gali būti sunku įsukti atgal esant slėgiui.
- Stebėkite procesą. Kai šnypštimas baigsis ir iš vožtuvo pradės bėgti vientisa vandens srovė be oro burbuliukų, tai reiškia, kad radiatorius pilnai nuorintas.
- Užsukite vožtuvą. Tvirtai (bet ne per stipriai, kad nepažeistumėte sriegio) užsukite vožtuvą pagal laikrodžio rodyklę.
- Patikrinkite slėgį. Po šios procedūros gali nukristi slėgis visoje šildymo sistemoje (tai galite pamatyti manometre prie katilo). Jei slėgis nukrito žemiau normos, papildykite sistemą vandeniu pagal katilo instrukciją.
- Įjunkite sistemą. Vėl įjunkite šildymą ir palaukite kurį laiką, kol radiatoriai sušils. Jei jie vis dar nešyla arba skleidžia garsus, gali tekti procedūrą pakartoti dar kartą.
Kada laikas kreiptis į specialistus?
Nors oro nuorinimas yra paprastas darbas, kartais problemos šaltinis yra sudėtingesnis. Jei po kelių bandymų nuorinti radiatorius situacija nepasikeičia, arba jei pastebite, kad oras sistemoje kaupiasi nuolat ir labai dažnai, tai gali rodyti rimtesnes bėdas. Pavyzdžiui, gali būti sugedęs automatinis nuorintojas, nesandari jungtis, per kurį įsiurbiamas oras, arba netinkamai veikiantis cirkuliacinis siurblys. Jei nuorinus radiatorius slėgis sistemoje krenta kritiškai greitai, tai aiškus signalas, kad kažkur yra pratekėjimas, kurį surasti ir pašalinti gali tik kvalifikuotas santechnikas.
Taip pat rekomenduojame atkreipti dėmesį, jei radiatorius yra šaltas tik apačioje, o ne viršuje. Tai dažniausiai reiškia ne oro kamštį, o radiatoriaus viduje susikaupusias nuosėdas (purvą ar kalkes), kurios trukdo vandeniui cirkuliuoti. Tokiu atveju radiatorius reikia plauti arba net keisti, o nuorinimas neduos jokio rezultato.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar reikia nuorinti visus radiatorius namuose?
Būtina nuorinti tik tuos radiatorius, kurie šyla netolygiai arba skleidžia garsus. Tačiau, jei norite atlikti profilaktiką, galite patikrinti visus namų radiatorius. Jei iš vožtuvo iškart bėga vanduo – oras ten nebuvo susikaupęs.
Kaip dažnai reikia nuorinti radiatorius?
Dažniausiai užtenka tai daryti vieną kartą per metus, pasibaigus šildymo sezonui arba jam prasidėjus. Jei tai tenka daryti kas savaitę, tai yra nenormalu ir rodo, kad į sistemą kažkur patenka oras.
Ar galiu nusideginti nuorindamas radiatorius?
Taip, jei šildymo sistema veikia pilnu pajėgumu, vanduo gali būti itin karštas. Todėl primygtinai rekomenduojame prieš pradedant darbus išjungti šildymą ir leisti vandeniui bent iš dalies atvėsti.
Ką daryti, jei nuorinus radiatorius slėgis sistemoje nukrito?
Tai visiškai natūralu, nes išleidžiate orą ir vandenį. Jei slėgis nukrito per daug (dažniausiai žemiau 1–1.2 baro, priklausomai nuo sistemos tipo), sistemą būtina papildyti vandeniu per specialų užpildymo vožtuvą prie katilo.
Ar visų radiatorių nuorinimo vožtuvai vienodi?
Ne, vožtuvų tipai skiriasi priklausomai nuo radiatoriaus amžiaus ir gamintojo. Vieni turi specialią kvadratinę angą raktui, kiti – griovelį plokščiam atsuktuvui. Visais atvejais principas išlieka tas pats.
Profilaktika ir sistemos priežiūros svarba
Šildymo sistemos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip atsakingai ją prižiūrite. Nuolatinė kontrolė ir laiku atliekami maži darbai padeda išvengti didelių avarijų šalčiausiu metų laiku. Be oro nuorinimo, svarbu stebėti ir kitus sistemos komponentus. Pavyzdžiui, termostatinės galvutės laikui bėgant gali užstrigti. Jei nenaudojate radiatorių vasaros metu, rekomenduojama termostatus nustatyti į maksimalią padėtį – tai neleis vožtuvui „prikibti“ prie lizdo. Taip pat verta kartą per metus patikrinti, ar nėra matomų korozijos žymių vamzdžių jungtyse, ar neatsirado drėgnų dėmių, kurios gali virsti rimtesniais pratekėjimais.
Investicija į kokybišką šildymo sistemos priežiūrą visada atsiperka. Subalansuota sistema sunaudoja mažiau energijos, kad pasiektų norimą temperatūrą, o tai reiškia mažesnį kuro ar elektros suvartojimą. Be to, tvarkingi radiatoriai nekelia papildomo triukšmo, kuris dažnai tampa nepastebima, bet varginančia gyvenimo kokybės mažinimo priežastimi. Tad neskubėkite keisti radiatorių naujais – dažnai užtenka tik šiek tiek žinių ir kruopštaus darbo, kad namai vėl taptų jaukūs ir šilti. Jei visgi jaučiate, kad nepavyksta susidoroti patiems, nebijokite kreiptis į specialistus, nes prevencija visada kainuoja pigiau nei skubus sistemos remontas viduryje žiemos.
