Latvijos protesto kultūros teatras (LPMT Teātris) pristato spektaklį "Pakrikštytas“

Režisierius: Kai Gae Kultūros konsultantė: Anna Gorlova Šviesų režisierius: Nikita Larionovas Grimo dailininkė: Inna Vojtova

„Pakrikštyti“ - tai spektaklis, kuris skaudina.

Jis paremtas monologu. Tai Išpažintis. Šauksmas. Jozefas - jaunas vyras, atsidūręs kitoje įstatymo, moralės ir normalumo pusėje. Jo pasaulis sugriautas: laisvė tapo nuosprendžiu, žodis - įrodymu, tyla - išsigelbėjimu.

Baime paremta valstybė viską, kas gyva, pavertė šešėliais. Jozefo tėvai dingo tame šešėlyje. Dabar jis liko vienas. Režimo akivaizdoje. Dievo akivaizdoje. Prieš save patį.

„Pakrikštytas“ pasakoja ne apie religiją, bet apie tikėjimą. Ne apie politiką, o apie pasipriešinimą. Ne apie mirtį, o apie gyvenimo kainą.

Šis spektaklis skirtas Valentino Štermerio, Baltarusijos politinio kalinio, kuris mirė nelaisvėje ir apie kurio mirtį buvo paskelbta tik gegužės 21 d., atminimui. Mažiausiai aštuonios tokios mirtys - per pastaruosius ketverius metus. Jis buvo nuteistas 5 metams kolonijoje už „8 komentarus SVO tema su Rusijos piliečių įžeidimais“, kaip rašoma Baltarusijos režimui lojaliuose Telegramo kanaluose.

Pjesės centre - Jozefo, jaunuolio, atsidūrusio vienatvėje su totalitarine mašina, išpažintis. Jo miestelyje į valdžią atėjo partija, kuri greitai virto diktatūra: nesutikimas tapo nusikaltimu, baimė - norma, o mirtis - kasdiene laisvo žodžio kaina. Jozefo tėvai tapo represijų aukomis. Likęs vienas, jis pasirenka kovos kelią. Jozefas bando suprasti: kodėl visuomenė taip lengvai priima vergiją? Kodėl baimė yra garsesnė už tiesą? Kodėl žmogus, būtybė, gimusi laisva, taip noriai lenkia galvą? Per vidinę transformaciją, neviltį ir dvasinį „krikštą“.

Spektaklis „Pakrikštytas“ - tai atminties, skausmo ir vilties aktas. Tai pasakojimas apie augimą žiauriomis sąlygomis, apie vidinę kovą, apie prasmės paieškas pasaulyje, kuriame žmonės žudomi už tiesą.