SOLI DEO GLORIA / J.S. Bacho kūrybos šedevrai

Rasa Vosyliūtė (smuikas)
Barbora Domarkaitė (smuikas)
Dainius Sverdiolas (vargonai)

PROGRAMA
Johann Sebastian BACH (1685-1750)
Fantazija ir fuga g-moll  vargonams  BMV 542

Koncertas smuikui a-moll, BMV 1041
Allegro / Andante / Allegro assai

Choralas vargonams „Nun komm, der Heiden Heiland“ g-moll , BMV 659

Koncertas smuikui Nr. 2 E-dur, BMV 1042
Allegro / Adagio / Allegro assai

Choralas vargonams „O Mensch, bewein dein Suende gross“ Es-dur, BMV622

Koncertas dviem smuikams d-moll, BMV 1043
Vivace / Largo ma non tanto / Allegro

"Johanai, žmonės skundžiasi dėl tavo kuriamos muzikos. Ji per daug efektinga. Kai kurie bažnyčios tarnai net mano, kad ji nuodėminga. Muzika turėtų būti paprasta, kad atkreiptų dėmesį į Dievą, o ne į muziką ar atlikėjus".

Bachas giliai įkvėpė: "Mano muzika kyla iš mano širdies kaip nuolanki auka Dievui - nesvarbu, kokį muzikos stilių naudočiau".

Johannas Sebastianas Bachas savo partitūrų viršuje žymėdavo inicialus "JJ", o savo kūrinius užbaigdavo inicialais "S.D.G". Inicialai JJ reiškia "Jesu, Juva" arba "Jėzau, padėk". S.D.G yra lotyniškos frazės "Soli Deo Gloria" (Vien Dievui Šlovė)", trumpinys. Jį naudojo baroko epochos menininkai Johannas Sebastianas Bachas ir Georgas Frydrichas Hendelis, norėdami pažymėti, kad kūrinys sukurtas siekiant šlovinti Dievą. Ši frazė tapo viena iš penkių solų, išreiškiančių pagrindinius protestantų reformatų įsitikinimus.

Nors to meto visuomenė gerbė Bachą kaip puikų vargonininką, ji nepripažino jo kaip didžio kompozitoriaus. Kai jis mirė 1750 m., jo muzika buvo laikoma senamadiška ir daugumos žmonių pamiršta. Tik beveik po 80 metų ji buvo atrasta iš naujo.

 Klausydamiesi Bacho kūrinių ne tik patiriame nepakartojamą muzikinį pakilimą, bet ir dalyvaujame dvasiniame pokalbyje. Jo muzika peržengia natų ir melodijų ribas, tapdama tiltu tarp laikinumo ir dieviškumo. Meno ir tikėjimo sintezė leido Bachui įveikti asmenines tragedijas ir sukurti kūrinius, kurie iki šiol įkvepia ir jaudina žmones visame pasaulyje.

Apie atlikėjus

"Kūryba yra didžiausias žmogaus džiaugsmas“ - teigia šio koncerto artistai. Kūryba juos lydi profesinėje ir visuomeninėje veikloje, motinystėje ir tėvystėje. Skirtingų kartų muzikai, M.K. Čiurlionio menų mokyklos ir LMTA alumnai Rasa Vosyliūtė, Barbora Domarkaitė ir Dainius Sverdiolas pirmąkart susitinka bendram projektui pasiekę meninę brandą, kai jų didžiulė profesinė ir gyvenimiškoji patirtis leidžia dalintis ir įkvėpti klausytoją kūrybos džiaugsmui.

Smuikininkė Rasa Vosyliūtė kaip solistė debiutavo su Baltijos šalių jaunimo orkestru diriguojant Jonui Aleksai (1995). Atliko rečitalius Londone, Briuselyje, Vašingtone, Paryžiuje. Eilę metų Vilniuje pristatė naujas solines programas. 1997 tapo kamerinio orkestro 'Kremerata Baltica" narė, nuo 2017 - Lietuvos nacionalino simfoninio orkestro primarijė. 2024 m. su šiuo orkestru atliko J. Sibeliaus smuiko koncertą BOZAR salėje Briuselyje, skirtą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

Smuikininkė Barbora Domarkaitė nuėjo ilgą kūrybinį kelią kartu su Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoniniu orkestru. Diriguojant Modestui Pitrėnui surengė solinius pasirodymus Nacionalinėje filharmonijoje. Su orkestro kamerine grupe koncertuoja visoje Lietuvoje, dalyvauja Gaidos festivalio ir kt. projektuose. LNF orkestro smuikų grupės koncertmeisterė, aktyvi Šimonių girios bendruomenės, kovojančios už jos išsaugojimą, narė. 

Vargonininkas Dainius Sverdiolas Lietuvos koncertų salėse ir bažnyčiose surengė daugybę vargonų rečitalių, ne kartą reprezentavo Lietuvos muzikos kultūrą vargonų muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, grojo žymiausių Vakarų Europos meistrų vargonais. Jo meninių interesų akiratyje – skirtingų epochų monumentalūs vargonų repertuaro kūriniai, visą gyvenimą gilinasi į O. Messiaeno kūrybą. 1980 m. Vilniaus Arkikatedroje (tuomet - Paveikslų galerijoje) surengė visų O. Messiaeno kūrinių vargonams 5 koncertų ciklą. Nuolat rengia solinius koncertus Organum salėje.

Viršelis: @Jonas Šopa