Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vis dažniau vertinamas garsus kalbėjimas, nuolatinis bendravimas ir gebėjimas būti dėmesio centre, intravertai neretai jaučiasi tarsi plaukiantys prieš srovę. Dažnai visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad intravertas – tai būtinai drovus, nedrąsus ar bendrauti nenorintis žmogus. Tačiau psichologijos moksle šis terminas turi visiškai kitokią, kur kas gilesnę reikšmę. Intraversija nėra asmenybės sutrikimas ar trūkumas, kurį reikia „išgydyti“; tai tiesiog kitoks būdas reaguoti į aplinką, krauti savo vidines baterijas ir apdoroti informaciją. Norint suprasti, kas iš tiesų yra intravertas, reikia pažvelgti ne į paviršutinišką elgesį, o į tai, kaip veikia šių žmonių nervų sistema ir kur jie randa savo energijos šaltinius.
Kas iš tikrųjų yra intraversija?
Pirmasis terminą „intraversija“ plačiam naudojimui įvedė garsus šveicarų psichiatras Carlas Jungas XX amžiaus pradžioje. Pasak jo, pagrindinis skirtumas tarp intraverto ir ekstraverto slypi tame, į kur nukreipta žmogaus energija. Intravertai energiją nukreipia į savo vidinį pasaulį – idėjas, mintis, atsiminimus ir jausmus, – tuo tarpu ekstravertai energiją semia iš išorinio pasaulio – bendravimo su kitais žmonėmis, aktyvios veiklos ir aplinkos dirgiklių.
Šiuolaikinė neurobiologija patvirtina, kad tai nėra tik filosofinis požiūris. Tyrimai rodo, kad intravertų smegenys reaguoja į dopaminą – laimės ir atlygio hormoną – kitaip nei ekstravertų. Intravertai yra jautresni dopaminui, todėl per didelis stimulų kiekis (triukšmingas vakarėlis, daug žmonių, intensyvus bendravimas) juos greitai išvargina. Ekstravertams, priešingai, reikia didesnio stimulų kiekio, kad jie pasijustų patenkinti ir energingi.
Svarbu pabrėžti, kad intraversija egzistuoja tam tikrame spektre. Retai sutiksime „gryną“ intravertą ar „gryną“ ekstravertą. Dauguma žmonių yra ambivertai – jie turi abiejų tipų bruožų, tačiau tam tikrose situacijose labiau pasireiškia vienas arba kitas polinkis. Visgi, jei žmogus po intensyvios dienos su žmonėmis jaučiasi visiškai „išsekęs“ ir vienintelė jo svajonė yra pabūti vienam tylioje aplinkoje, greičiausiai jis yra arčiau intraversijos spektro pusės.
Pagrindiniai intraverto bruožai
Psichologai išskiria keletą esminių savybių, kurios būdingos intravertams. Atpažinus šiuos bruožus, tampa lengviau suprasti save arba savo artimuosius bei išvengti nereikalingų konfliktų ar savigraužos.
- Energijos pasikrovimas vienumoje. Tai pagrindinis skiriamasis bruožas. Po ilgos darbo dienos ar intensyvaus socialinio renginio intravertas jaučia poreikį atsiriboti, kad atkurtų savo emocines ir fizines jėgas. Vienatvė jiems nėra bausmė – tai poilsis.
- Gilesnis, o ne platesnis bendravimas. Intravertai dažniausiai nemėgsta tuščių pokalbių apie orą („small talk“). Jiems kur kas įdomiau gilintis į prasmingas temas, filosofiją, asmenines patirtis. Jie mieliau turės kelis artimus draugus, su kuriais gali kalbėtis valandų valandas, nei didelį pažįstamų ratą.
- Apdorojimas prieš kalbėjimą. Intravertai turi įprotį pirmiausia apgalvoti informaciją savo viduje, ir tik tada ja dalintis. Tai dažnai sukuria klaidingą įspūdį, kad jie yra lėti ar neturi nuomonės. Iš tikrųjų jie tiesiog vertina kokybišką atsakymą labiau nei skubotą reakciją.
- Jautrumas aplinkos dirgikliams. Didelis triukšmas, ryškios šviesos, per didelė žmonių koncentracija – visa tai intravertus vargina kur kas greičiau. Jie linkę rinktis ramesnę, nuspėjamą aplinką, kurioje gali susikoncentruoti į vieną užduotį.
- Kūrybiškumas ir dėmesys detalėms. Kadangi intravertai daug laiko praleidžia savo mintyse, jie dažnai pasižymi stipriu susikaupimu, gebėjimu analizuoti detales ir originaliu mąstymu. Tai ypač vertinga profesijose, reikalaujančiose gilaus susikaupimo.
Kodėl intravertai dažnai neįvertinami?
Gyvename visuomenėje, kurią psichologai kartais vadina „ekstravertų idealo“ visuomene. Mokykloje skatinamas aktyvus dalyvavimas diskusijose, darbe vertinamas gebėjimas „parduoti“ save ir savo idėjas, garsiai reikšti nuomonę susirinkimų metu. Intravertai, kurie mieliau dirba tyliai ir savo idėjas pateikia apgalvotai, neretai yra nuvertinami arba laikomi „mažiau iniciatyviais“.
Tai lemia nepagrįstą spaudimą. Intravertas gali jaustis privalantis „būti kitoks“, kad tiktų prie kolektyvo ar pasiektų karjeros aukštumų. Tačiau toks vaidmenų vaidinimas kainuoja labai daug energijos ir ilgainiui gali privesti prie perdegimo. Svarbu suprasti, kad tiek intravertai, tiek ekstravertai turi savo unikalias stiprybes, o geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai komandoje yra abiejų tipų žmonių, papildančių vienas kitą.
Kaip intravertui išlikti savimi ir klestėti
Kad gyvenimas netaptų nuolatine kova su savo prigimtimi, intravertams svarbu išmokti valdyti savo energiją ir aplinką. Tai nereiškia, kad reikia visiškai izoliuotis nuo pasaulio, priešingai – reikia išmokti harmonijoje suderinti savo poreikius ir visuomenės lūkesčius.
- Pažinkite savo ribas. Žinokite, kokios situacijos jus labiausiai vargina. Jei žinote, kad po vakarinio renginio jausitės išsekę, kitą dieną suplanuokite mažiau susitikimų ar skirkite laiko ramiam darbui.
- Nebijokite pasakyti „ne“. Tai vienas svarbiausių įgūdžių. Jei jaučiate, kad socialinė veikla jus vargina, visiškai normalu mandagiai atsisakyti kvietimo. Jūsų sveikata ir savijauta yra prioritetas.
- Išnaudokite savo stiprybes profesijoje. Rinkitės veiklas, kuriose vertinamas analitinis mąstymas, gilus susikaupimas, kūrybiškumas ar nuoseklus darbas. Intravertai yra puikūs rašytojai, programuotojai, tyrėjai, meno atstovai ir analitikai.
- Komunikuokite apie savo poreikius. Jūsų kolegoms ar artimiesiems gali būti sunku suprasti, kodėl kartais norite tylos. Paaiškinkite jiems tai ne kaip atstūmimą, o kaip būtinybę pasikrauti energijos, kad galėtumėte būti geresnės nuotaikos ir efektyvesni bendraujant su jais.
- Kurkite savo „saugią erdvę“. Tai gali būti fizinė vieta (jūsų kambarys, darbo stalas su ausinėmis) arba laikas, skirtas tik jums. Svarbu, kad turėtumėte galimybę atsiriboti nuo stimulų ir pabūti su savo mintimis.
Dažniausiai užduodami klausimai apie intraversiją
Ar intraversija yra tas pats, kas socialinis nerimas?
Ne. Tai dažna klaidinga nuomonė. Socialinis nerimas yra baimė būti vertinamam ar bijojimas bendrauti, tai psichologinė būsena, kurią dažnai reikia gydyti. Intraversija yra asmenybės tipas, susijęs su energijos gavimo būdais. Intravertas gali puikiai jaustis bendraudamas, tačiau jis tiesiog greičiau pavargsta nei ekstravertas.
Ar intravertai gali būti puikūs lyderiai?
Taip, ir netgi labai geri. Tyrimai rodo, kad intravertai lyderiai dažnai geriau išklauso savo komandos narius, suteikia jiems erdvės iniciatyvai ir priima apgalvotus, mažiau impulsyvius sprendimus. Jie ne visada yra „garsūs“, bet dažnai yra labai efektyvūs.
Ar intravertas gali tapti ekstravertu?
Ne, prigimtinio asmenybės tipo pakeisti neįmanoma. Tačiau laikui bėgant žmonės gali išmokti geriau prisitaikyti prie skirtingų situacijų ir įgyti daugiau „ekstraverto“ elgsenos įgūdžių (pvz., geriau viešai kalbėti), tačiau jų nervų sistema išliks jautri stimulams ir poreikis vienumai niekur nedings.
Kaip suprasti, ar mano vaikas yra intravertas?
Stebėkite, kaip jis elgiasi po mokyklos ar vakarėlio. Jei vaikas grįžta „užsivedęs“ ir nori pasakoti apie viską – jis gali būti ekstravertas. Jei vaikas grįžta tylus, pavargęs ir nori pabūti vienas savo kambaryje su knyga ar žaislais – tikėtina, kad jis intravertas. Svarbiausia – nebandyti vaiko „perlaužti“ ir versti būti nuolat aktyviu.
Kaip kurti sėkmingus santykius tarp skirtingų asmenybės tipų
Santykiai tarp intraverto ir ekstraverto gali būti itin harmoningi, jei abi pusės supranta ir gerbia vienas kito skirtumus. Svarbiausia – atvira komunikacija. Ekstravertai turėtų suprasti, kad intraverto tylėjimas nėra ženklas, jog kažkas negerai – tai tiesiog jų būdas reflektuoti. Intravertai, savo ruožtu, turėtų stengtis neignoruoti ekstraverto poreikio dalintis patirtimi ir bendrauti, net jei tai reikalauja papildomų jėgų.
Visada naudinga susitarti dėl „kompromisinių“ taisyklių. Pavyzdžiui, pora gali nuspręsti, kad jie lankysis vakarėliuose, tačiau jie bus trumpesni, o kitą dieną skirs laiką poilsiui namuose. Taip pat svarbu suteikti vienas kitam asmeninės erdvės. Kai intravertas pasako „man reikia pabūti vienam“, tai nėra atsiskyrimas nuo partnerio, tai būtinybė, kad santykiai išliktų kokybiški.
Pagrindinė žinutė, kurią verta įsiminti: intraversija yra ne problema, o tiesiog kitoks pasaulio pažinimo ir patyrimo būdas. Priėmus save tokį, koks esi, ir išmokus subalansuoti savo poreikius, gyvenimas tampa kur kas kokybiškesnis. Intravertai turi nuostabių savybių, kurias vertinant ir puoselėjant, galima pasiekti stulbinančių rezultatų tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime.
