Daugelis žmonių vaikystėje su malonumu piešdavo viską, kas šaudavo į galvą, tačiau suaugus šis pomėgis dažnai pasimiršta, o mintis apie žmogaus figūros atvaizdavimą popieriuje ima gąsdinti. Atrodo, kad tam reikia neįtikėtino talento, metų metus trunkančių meno studijų ar įgimto matematinio tikslumo. Iš tikrųjų, piešimas yra įgūdis, kurį gali išlavinti kiekvienas, pasitelkęs kantrybę, stebėjimo gebėjimus ir tinkamą metodiką. Svarbiausia suprasti, kad žmogaus kūnas nėra tik chaotiškas linijų kratinys, o sudėtinga, bet logiška struktūra, kurią galima suskaidyti į paprastas geometrines figūras.
Nuo ko pradėti: pagrindiniai įrankiai ir nusiteikimas
Prieš pradedant piešti, svarbu pasiruošti tinkamą aplinką ir priemones. Nereikia pirkti brangiausių profesionalių menininko reikmenų. Pradžiai visiškai pakanka paprasto pieštuko (geriausia HB arba 2B kietumo), kokybiškesnio trintuko, drožtuko ir popieriaus lapo, kuris nebūtų pernelyg plonas. Svarbiausias „įrankis“ šiuo atveju yra ne pieštukas, o jūsų akys. Mokymasis piešti prasideda nuo mokymosi stebėti.
Prieš brėžiant pirmąją liniją, pamirškite perfekcionizmą. Daugelis pradedančiųjų meta piešimą po pirmojo bandymo, nes nupieštas žmogus nepanašus į realybę. Tai visiškai normalu. Pirmieji eskizai neturi būti šedevrai – jie yra treniruotė jūsų rankai ir akiai. Leiskite sau klysti, trinti ir bandyti iš naujo. Piešimas yra procesas, o ne momentinis rezultatas.
Proporcijos – žmogaus piešimo pagrindas
Pagrindinė klaida, kurią daro pradedantieji – bandymas piešti detales (akis, lūpas, pirštus) dar nepasiruošus pagrindinės struktūros. Žmogaus kūnas turi nusistovėjusias proporcijas, kurios padeda išlaikyti realistinį vaizdą. Klasikinis matavimo vienetas piešime yra „galvos“ dydis. Vidutinio sudėjimo suaugusio žmogaus ūgis yra lygus maždaug 7,5 arba 8 galvų aukščiui.
Norėdami teisingai sukonstruoti figūrą, naudokite šias gaires:
- Galva: Tai pagrindinis matavimo vienetas. Nubrėžkite ovalą.
- Pečiai: Vidutinio žmogaus pečių plotis yra lygus maždaug dviem galvų pločiams.
- Liemuo: Krūtinės ląsta užima maždaug dvi galvas, o dubuo – dar vieną.
- Kojos: Jos sudaro pusę viso žmogaus ūgio (apie 4 galvų aukščius).
- Rankos: Nuleidus rankas žemyn, alkūnės turėtų būti ties liemens viduriu, o riešai – ties dubens linija.
Žingsnis po žingsnio: žmogaus karkaso konstravimas
Geriausias būdas pradėti – naudoti „pagaliukų žmogeliukų“ metodą, tik jį šiek tiek patobulinus. Vietoj paprastų linijų, naudokite geometrines figūras: ovalus, apskritimus ir stačiakampius. Štai žingsnių seka:
- Nubrėžkite vertikalią liniją, kuri bus jūsų žmogaus atrama (stuburas).
- Viršuje nubrėžkite ovalą galvai.
- Pažymėkite pečių liniją – tai horizontalus brūkšnys po galva.
- Nupieškite krūtinės ląstą kaip apskritimą ar ovalą, o dubenį – kaip kitą, šiek tiek platesnį ovalą.
- Sujunkite šias figūras stuburo linija.
- Pažymėkite alkūnių ir kelių vietas mažais apskritimais. Tai jūsų „sąnariai“, kurie padės vėliau suteikti judesį.
- Sujunkite sąnarius tiesiomis linijomis – taip gausite „karkasą“.
Kai turite šį karkasą, galite pradėti „apvilkti“ jį raumenimis. Aplink savo nubrėžtas linijas pieškite minkštesnes, užapvalintas formas. Prisiminkite, kad kojos nėra tiesios kaip pagaliai – jos turi savo lenkimus dėl raumenų masės (šlaunų ir blauzdų).
Veido proporcijos ir detalės
Veidas yra viena sudėtingiausių piešinio dalių, tačiau ir čia egzistuoja taisyklės, kurios palengvina darbą. Veidas skirstomas į dalis:
- Akys turėtų būti piešiamos horizontalioje linijoje, kuri dalija galvą pusiau (vertikaliai).
- Tarpas tarp akių yra lygus vienos akies pločiui.
- Nosis baigiasi maždaug ties linija, kuri yra tarp akių linijos ir smakro apačios.
- Lūpos yra tarp nosies apačios ir smakro.
- Ausys dažniausiai išsidėsto tarp antakių linijos ir nosies apačios.
Neskubėkite piešti akių rainelių ar blakstienų, kol neįsitikinote, kad bendros proporcijos yra teisingos. Dažnai pradedantieji per daug dėmesio skiria detalėms, pamiršdami, kad jos turi harmoningai įsilieti į visumą.
Šešėliavimas ir gylio suteikimas
Norint, kad piešinys taptų „gyvas“, neužtenka vien tik kontūrų. Būtina suprasti šviesos ir šešėlio vaidmenį. Šviesa sukuria tūrį. Norėdami nustatyti, kur dėti šešėlius, pirmiausia nuspręskite, iš kurios pusės krinta šviesa (pvz., iš viršutinio dešinio kampo).
Šešėliai visada bus priešingoje pusėje nei šviesos šaltinis. Kai pradedate šešėliuoti, venkite per stipraus pieštuko spaudimo. Sluoksniuokite tonus – nuo šviesiausio pilko iki tamsiausio. Naudokite pieštuko šoną, o ne tik galiuką, kad gautumėte minkštesnius perėjimus. Šešėliai po smakru, po nosimi, krūtinės apačioje ar vidinėse kojų pusėse suteiks jūsų piešiniui erdvumo ir tikroviškumo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar privalau mokėti piešti tobulus apskritimus?
Tikrai ne. Niekas nepiešia tobulų figūrų iš rankos. Svarbiausia – išlaikyti proporcijas tarp figūrų. Jei jūsų ovalas šiek tiek kreivas, tai nepadarys piešinio blogo, jei jo vieta ir dydis kitų detalių atžvilgiu bus teisingi.
Kiek laiko užtruks išmokti piešti žmogų?
Tai individualus procesas. Vieniems pavyksta pagauti proporcijas per kelias dienas, kitiems reikia savaičių praktikos. Svarbiausia – ne laikas, o nuoseklumas. Geriau piešti po 15–20 minučių kiekvieną dieną, nei vieną kartą per savaitę keturias valandas.
Kokius pieštukus geriausia naudoti?
Pradedantiesiems rekomenduojama turėti rinkinį su skirtingo kietumo pieštukais. H serijos (HB, H, 2H) yra kietesni ir šviesesni, puikiai tinka pradiniam karkasui piešti, nes lengvai trinasi. B serijos (2B, 4B, 6B) yra minkštesni ir tamsesni, idealūs šešėliavimui ir detalių ryškinimui.
Ar reikia piešti iš natūros ar iš nuotraukų?
Pradžioje geriau naudoti nuotraukas, nes žmogus, pozuojantis iš natūros, gali pajudėti, be to, reikia mokėti greitai „pagauti“ formą. Nuotrauka leidžia ramiai analizuoti proporcijas. Tačiau ilgainiui piešimas iš natūros yra geriausias būdas suprasti erdvę ir tūrį.
Kaip išlaikyti motyvaciją ir tobulėti
Didžiausias stabdys mokantis piešti yra ne techninių žinių trūkumas, o psichologinis barjeras. „Man nepavyksta“, „tai ne man“ – tokios mintys yra pagrindiniai talento žudikai. Norėdami tobulėti, turite tapti savo stebėtoju. Jei kažkas nepavyksta, nekaltinkite savęs, o analizuokite.
Klauskite savęs: kodėl ši ranka atrodo per ilga? Ar teisingai nubrėžiau pečių liniją? Lyginkite savo piešinį su pavyzdžiu. Stebėkite žmones viešajame transporte, kavinėse – kaip jie stovi, kaip krenta jų drabužių klostės, kaip keičiasi jų veido išraiškos. Jei neturite laiko piešti, tiesiog stebėkite ir bandykite mintyse „išskaidyti“ matomą žmogų į geometrines figūras.
Taip pat svarbu rinkti savo darbus į vieną vietą – aplanką. Po mėnesio ar dviejų peržiūrėkite pirmuosius savo piešinius. Pamatysite didžiulį skirtumą ir tai bus geriausia motyvacija judėti toliau. Piešimas yra tiesioginis ryšys tarp smegenų ir rankos, ir šis ryšys stiprėja tik per nuolatinį kartojimą. Nebijokite atrodyti nerangiai – kiekviena nubrėžta linija jus priartina prie tikslesnio ir laisvesnio piešimo stiliaus. Galiausiai, atrasite savo unikalų braižą, kuris ir padarys jūsų piešinius išskirtiniais, nepaisant to, ar jie bus tobulai anatomiškai teisingi, ar turės tam tikro savito meninio interpretavimo.
